martavoti

×martavoti, -oja, -ojo (hibr.) 1. žr. martauti 1: ^ Kai jauna buvau – martavojau, kai pasenau, skyles dariau, par tas skyles landžiojau (aguona) LTR. 2. intr. būti nuliūdusiam: Martavoja atsisėdęs, nė valgyt neina Jnšk.